Ne per seniausiai sėdint lauko kavinukėje nenorom teko nugirsti pokalbį prie gretimo stalelio. Jauna moteris gan emocingai guodėsi savo draugėms, kad visą savaitę dirbo iki išnaktų nepakeldama galvos, nes ruošėsi auditui. Sakinys, po kurio aš vos neužspringau savo kava, skambėjo maždaug taip: „Užtat vakar po audito nuėjau į tokį išlaisvinantį užsiėmimą [seka eilė sunkiai ištariamų raktažodžių, spėju, rytietiškų – aut. past.], per kurį mane apėmė tooooookios stiprios emocijos! – aš ir verkiau, ir juokiausi, o paskui užplūdo toks palengvėjimas… Tai antgamtiška! Jūs turite tai išbandyti – visai nebrangu!“… Toliau sekė rimta diskusija apie mistinius kai kurių „mokytojų“ sugebėjimus išlaisvinti žmogaus sielą.
Sėdėjau ir svarsčiau, kaip į tai reiktų reaguoti, jei tai būtų mano draugė, o aš sėdėčiau prie to stalelio. Tikriausiai nežinočiau, ar juoktis ir bandyti atvest ją į protą, ar kramtyti lūpas ir rimtai išklausyti tokius samprotavimus.
Supraskite mane teisingai. Esu tikintis žmogus. Tikiu, kad žmonėms kartais nutinka nuostabūs ir net nepaaiškinami dalykai. KARTAIS. Bet „nušvitimą“, apie kurį kalbėjo moteris, galite „susiorganizuoti“ sau ir pačios. Tiesiog dirbkite iki nukritimo, įsisukite į stresinę situaciją taip, kad nervų ląstelės pradėtų sproginėti it kukurūzai mikrobangų krosnelėje. Tą akimirką, kai viskas baigsis, pažadu, kad fontanu prasiverš visos užspaustos emocijos, nuovargis ir adrenalinas viename. O kai visa tai nuslūgs, žinoma, apims palengvėjimo jausmas. Prisiminkite, kaip jautėtės po egzamino pas „kirvį“ dėstytoją ar kai pakliuvote į autoįvykį. Juk iš esmės patyrėte tą patį. Tiesiog taip veikia mūsų smegenys. Tai dėsninga.
Mes gyvename dėsnių pasaulyje ir kuo geriau juos perprasime, tuo gyventi bus paprasčiau. Prisiminkite kaip įsisavinome žemės traukos dėsnį. Dar gerokai anksčiau, nei perskaitėme apie jį vadovėliuose, mūsų guzai ir mėlynės gan įtikinamai paaiškino esmę – tai, kas pakyla, anksčiau ar vėliau turės nusileisti. Nors gyvenimo dėsnius „išlukštenti“ užtrunkame ilgiau, bet esmė ta pati – išmokstame iš klaidų ir dažnai ne iš pirmo karto…
Tikrai ne iškart suvokiame, kad jei sveika gyvensena rūpiniesi tik sausio ir rugsėjo mėnesiais (kažkodėl būtent tada žmonės plūsteli į sporto klubus), tai vargu ar įsisprausi į tuos beprotiškai gražius džinsus, kuriuos „netyčia“ nusipirkai vienu dydžiu per mažus. O kiek kartų sau pažadėjai neišlaidauti? Nebesusitikinėti su vyrais, kurie vis dar gyvena pas mamą?
Ak, kiek daug problemų ir kvailysčių išvengtume, jei kartais tiesiog laiku pagalvotume. Tačiau neįtikėtina, kaip mes – homo sapiens (protingieji žmonės) – tingime mąstyti! Jei susiduriame su sudėtingesne situacija, kai reikia gerokai pasukti galvą apie tai, kas/kodėl/ kaip įvyko, didžioji žmonijos dalis pasirenka tiesiog to nedaryti… Štai kodėl mus taip traukia viskas, kas susiję su mistika. Juk mistikos nereikia suprasti, užtenka ja tikėti.
Galima būtų į tai nekreipti dėmesio, bet žmonės, pasinėrę į mistiką, perduoda savo problemas kitiems, o patys vengia atsakomybės už savo gyvenimą, atidėlioja sprendimus ir slepiasi už frazių apie aukštąsias materijas.
Leiskite kalbėti paprastai. Meditacija, kad ir kokios egzotinės kilmės bebūtų, gali padėti nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti mintis, bet ji negali išspręsti tavo finansinių bėdų – tai gali tik tu, imdamasi ryžtingų veiksmų. Ir jei raganavimas ar minučių tikslumu sudarytas horoskopas galėtų garantuoti sėkmingą santuoką, tai pirmiausia neliktų vienišų ir išsiskyrusių ateities „ekspertų“… Logiška, tiesa? Ar turėčiau tęsti?
Žmogus tobulėja tokia seka: gyvenu –> susiduriu su problema -> ieškau sprendimo -> įgyvendinu jį. Jei sprendimas pasiteisino, jį taikau ateityje, jei ne – pasimokau iš savo klaidos ir kitąkart elgiuosi kitaip. Tačiau kokias išvadas gali padaryti, jei sprendimą priėmei mesdama monetą, perskaičiusi horoskopą ar išbūrusi – „Kuris vaikinas paskambins pirmas, su tuo ir susitikinėsiu“?!
Visos patiriame mažų, didesnių ar net kvapą gniaužiančių išbandymų ir problemų. Tačiau, jei elgsimės apgalvotai, nuosekliai ir nesiblaškydamos, didžiąją jų dalį išsispręsime ar bent jau gerokai palengvinsime situaciją.
Gana komplikuoti savo gyvenimą ir lygioje vietoje kurti problemas. Puikios savijautos receptas slypi paprastume:
Pasiilgai? – paskambink
Nori susitikti? – pakviesk
Nori būti suprasta? – paaiškink
Abejoji? – klausk
Nori kažko? – paprašyk
Kažkas nepatinka – išsakyk tai
Kažkas patiko? – parodyk tai
Pavargai? – eik ilsėtis
Per sunku? – prašyk pagalbos
… (įrašyk savo variantą)
Jei vadovausiesi šiomis gairėmis, tavo gyvenimas savaime taps lengvesnis ir malonesnis, nes nešvaistysi savęs bereikšmėms abejonėms, savigraužai, įtarinėjimams ar nerimui. Būsi laimingesnė, ryžtingesnė ir energingesnė, nes kai nešvaistome jėgų – jų turime daugiau… Tai dėsninga.
Nusipurtyk mistikos rūką! Nemaitink savo energija ir (neslėpkime) pinigais abejotinos kilmės „nušvitusiųjų“, kurie savo praktikas formuoja niekuo nepagrįstais teiginiais ir parduoda saldžiai lipnią iliuziją apie likimą.
Esi nuostabi moteris, savo gyvenimo valdovė, pakankamai išmintinga pati priimti sprendimus. Prisimink visus tuos kartus, kai tau pavyko susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Tu gali!
Aš tikiu tavimi. O tu?