Daugybės sėkmingų (ir, be abejo, turtingų) asmenų istorijų prasideda nuo to, kad jie su savo idėjomis atsidūrė tinkamu metu tinkamoje vietoje. O tada prasidėjo nuostabiai neįprastas gyvenimas, susitikimai su įdomiais žmonėmis, stulbinanti karjera, naujos mašinos, dideli namai, kelionės po egzotinius kraštus…
Kas gi nenorėtų būti tokie, kaip jie? Todėl masiškai perkamos tų žmonių biografijos, knygos, kurių antraštės žada milijoną per septynerius, trejus ar net vienerius metus, o už galimybę pasiklausyti seminaro „gyvai“ paklojamos nemažos sumos. Ko tik nepadarysi dėl galimybės sužinoti, kada gi būna tas „tinkamas laikas“ ir kur ta „tinkama vieta“.
Prisipažinsiu, nežinau tų „teisingų“ laiko ir vietos. Užtat tiksliai žinau, kur jų nėra. Jų nėra tavo kambarėlyje ant sofutės bukai spoksant į ekraną (nesvarbu TV ar kompiuterio). Nebuvo vakar, nėra šiandien ir vargiai bebus rytoj. O viltis, kad stebuklas įvyks vaikščiojant tuo pačiu maršrutu ir gyvenant pagal tą pačią rutiną, yra tokia pat reali, kaip ir galimybė laimėti pagrindinį prizą loterijoje. Taip – būna, nutinka, bet labai jau retai.
Jei nori padidinti savo šansus ieškant to „sėkmingo“ (kad ir ką tai tau bereikštų) gyvenimo, teks įdėti šiek tiek pastangų. Nerimauji ar tau pavyks? Jauti sąstingį? Nieko tokio. Pradėk nuo paprastų žingsnelių:
1.
Išjunk televizorių. Kompiuterį irgi. Telefoną taip pat! Pasaulis gali šiek tiek palaukti .
2.
Susirask sportinius batelius. Neišsisukinėk – žinau, kad juos turi. Ne, stadiono takelis neužsigaus, kad jie atrodo nekaip.
3.
Bėk. Būtinai lauke. Tiek, kiek šiandien gali, kiek pajėgi. Bėk tol, kol iš galvos išbyrės bloga nuotaika, visi pasiteisinimai ir nuvalkioti serialų siužetai, o galvoje pradės kilti naujos mintys.
Tam, kad suveiktų, šiuos žingsnelius reikia kartoti kasdien, griežtai nepraleidžiant nė vienos dienos bent jau mėnesį. Geriau, kad ilgiau.
Klausi, o kame stebuklas? – stebuklo nėra. Tiesiog sustingusiame, suglebusiame kūne retai kada gimsta naujos ir šviežios mintys. Kūne, kuris nepratęs prie disciplinos ir drausmės, retai kada atsiranda valios užbaigti pradėtus darbus. Kūnas, kuris nepratęs pakentėti tam, kad pasiektų finišą, tikrai nenorės aukotis ir dėl tų nuostabių tikslų, kurie transformuotų tavo gyvenimą. Žmogui, kuris nepajuto malonumo nugalėti save, sunku pasitikėti ir didžiuotis savimi – o tai viena dažniausių priežasčių, kodėl išsižadama svajonių.
Taip, bėgimą iš bėdos galima keisti kita veikla – plaukimu, skraidymu, laipiojimu aukštyn ar žemyn. Bet bėgant turi nerealią progą matyt, kaip kasdien keičiasi tavo aplinka, keisti maršrutus, pastebėti, kaip kasdien vis toliau nubėgi per tą patį laiką, galų gale tai nieko nekainuoja.
Išvėdintoje galvoje tikrai atsiras idėjų, ką dar galėtum nuveikti, kur dar norėtum nukeliauti, su kuo susitikti. Kas žino, gal taip ir atsirasi tinkamoj vietoj? Bet kuriuo atveju galiu pažadėti, kad bent jau gyvenimas bus gerokai įdomesnis.
Sakai per daug paprasta, kad suveiktų? Tai gal pabandyk? Skaičiuoju iki trijų.
Vienas… du… trys!
Beje, tikiu, kad turi draugų, kurie tap pat kartais “paskęsta” rutinoje, tad pasidalink šiuo įrašu su jais, kad pradėtų veikti, o tada pradėtų ŠYPSOTIS ir dėkoti Tau :)
Comments are closed.